Teikiamos paslaugos
- Individualios konsultacijos
- Apšvietimo projektų rengimas
- Apšviestumo skaičiavimas
- Vizualizacijų pateikimas
- Energiją taupantys sprendimai
- Pasiūlymų rengimas
- Prekių užsakymas
Techniniai parametrai, į kuriuos būtina atsižvelgti projektuojant
Projektuojant modernius stadionus ir lauko sporto aikštynus, apšvietimo sprendimai turi užtikrinti gerą sportininkų, teisėjų ir žiūrovų matomumą, aukštą apšvietimo tolygumą, minimalią akinimo riziką bei efektyvų energijos vartojimą. Profesionaliuose stadionuose papildomai vertinami televizijos transliacijoms svarbūs parametrai – vertikalioji apšvieta, mirgėjimas (flicker), spalvų atkūrimas ir šviesos pasiskirstymo tolygumas.
Horizontalioji apšvieta (Eh, lx): pagrindinis sporto aikštynų parametras, rodantis šviesos kiekį ant žaidimo paviršiaus. Pagal LST EN 12193 reikalaujamas apšvietos lygis priklauso nuo sporto šakos bei varžybų klasės. Pavyzdžiui, futbolo aikštėms naudojamos trys klasės: I klasė – 500 lx, II klasė – 200 lx, III klasė – 75 lx, kartu vertinant atitinkamą apšvietimo tolygumą.
Vertikalioji apšvieta (Ev, lx): ypač svarbi profesionaliems stadionams ir televizijos transliacijoms. Ji parodo, kiek šviesos patenka ant žaidėjų, kamuolio ir kitų vertikalių objektų. Transliuojamuose futbolo stadionuose vertikalioji apšvieta tikrinama keturiomis pagrindinėmis kryptimis – 0°, 90°, 180° ir 270°, kad žaidėjas būtų tinkamai apšviestas nepriklausomai nuo jo judėjimo krypties. UEFA A lygio stadionuose reikalaujama daugiau kaip 1250 lx vidutinės vertikaliosios apšvietos kiekvienoje iš keturių krypčių.
Apšvietimo tolygumas (U₀): vien aukštos vidutinės apšvietos nepakanka – šviesa turi būti tolygiai paskirstyta visame žaidimo plote. Pagrindinis rodiklis yra Emin / Eavg. Pavyzdžiui, futbolo aikštėje I klasėje siekiama U₀ ≥ 0,70, II klasėje – U₀ ≥ 0,60, III klasėje – U₀ ≥ 0,50. Profesionaliuose stadionuose papildomai vertinami U1, U2 ir MAUR rodikliai, neleidžiantys atsirasti staigiems apšvietos pokyčiams tarp gretimų aikštės zonų.
Akinimo rodiklis (GR – Glare Rating): lauko sporto objektuose vietoje patalpoms naudojamo UGR vertinamas GR rodiklis. Per didelis akinimas gali trukdyti sportininkui sekti kamuolį, matyti kitus žaidėjus ar orientuotis aikštėje. Priklausomai nuo sporto šakos ir klasės dažniausiai siekiama GR ≤ 50–55, o UEFA stadionuose – GR < 50.
Spalvų atkūrimo indeksas (CRI / Ra): treniruočių ir rekreaciniuose aikštynuose dažniausiai pakanka CRI ≥ 60–70, tačiau aukšto lygio stadionuose ir televizijos transliacijoms rekomenduojama CRI ≥ 80. Aukštas CRI leidžia tiksliai perteikti žaidėjų aprangų, veido, kamuolio, aikštės dangos bei reklamos spalvas. UEFA A ir B lygiuose nustatyta Ra ≥ 80.
Spalvinė temperatūra (K): sporto aikštynuose dažniausiai naudojama neutrali arba šaltesnė balta šviesa – apie 4000K–5700K, leidžianti gerai išskirti judančius objektus ir aikštės linijas. Aukšto lygio UEFA stadionams taikomas 5000K–6200K diapazonas, o žemesnio C ir D lygio stadionams leidžiama 4200K–6200K.
Mirgėjimas (Flicker Factor): profesionaliuose stadionuose būtina kontroliuoti LED šviestuvų mirgėjimą, kuris gali būti nepastebimas žmogaus akiai, tačiau aiškiai matomas televizijos kameromis ir sulėtintuose vaizdo įrašuose. UEFA A ir B lygiuose vidutinis Flicker Factor turi būti mažesnis nei 12 %, maksimalus – mažesnis nei 15 %. Aukštos kokybės sistemose siekiama dar mažesnių reikšmių.
Apsaugos klasė (IP) ir mechaninis atsparumas (IK): lauko prožektoriai nuolat veikiami lietaus, sniego, dulkių, temperatūros svyravimų ir vėjo, todėl praktikoje dažniausiai parenkami ne žemesnės kaip IP65–IP66 apsaugos šviestuvai. Taip pat vertinamas mechaninis atsparumas, atsparumas korozijai, vėjo apkrovoms ir viršįtampiams.
Specifiniai apšvietimo reikalavimai stadionams ir aikštynams
Kiekvienas stadionas ar aikštynas projektuojamas pagal konkrečią sporto šaką ir naudojimo lygį. Pagrindinius sporto objektų apšvietimo reikalavimus nustato LST EN 12193, o profesionaliems futbolo stadionams papildomai gali būti taikomi FIFA ir UEFA reikalavimai.
Futbolo treniruočių aikštės
Horizontaliosios apšvietos skaičiavimo tinklelis pagal LST EN 12193 paprastai sudaromas žaidimo aikštės paviršiuje (h = 0,00 m). Standarte horizontalioji apšvieta apskritai vertinama žemės lygyje, nebent konkrečiai sporto šakai nustatyta kitaip.
Rekreaciniam sportui ir paprastoms treniruotėms gali būti taikoma III klasė – 75 lx, U₀ ≥ 0,50, o regioninio lygio varžyboms ir aukštesnio lygio treniruotėms – II klasė – 200 lx, U₀ ≥ 0,60. Aukštesnio lygio varžyboms taikoma I klasė – 500 lx, U₀ ≥ 0,70.
Ypatingas dėmesys skiriamas ne tik vidutiniam liuksų kiekiui, bet ir vienodam šviesos pasiskirstymui per visą aikštę bei žemam akinimo lygiui.
Profesionalūs futbolo stadionai
Profesionaliuose stadionuose vien horizontaliosios apšvietos nepakanka. Vertinama horizontalioji ir vertikalioji apšvieta, tolygumas, GR, spalvų atkūrimas, spalvinė temperatūra, flicker ir MAUR.
Pavyzdžiui, UEFA A lygio stadionui nustatoma daugiau kaip 1500 lx vidutinė horizontalioji apšvieta, U1h > 0,50 ir U2h > 0,70. Kiekvienoje iš keturių vertikaliųjų krypčių turi būti daugiau kaip 1250 lx vidutinė Ev, o minimali vertė – daugiau kaip 700 lx.
UEFA atliekant faktinius stadiono matavimus futbolo aikštė dalijama į 96 matavimo taškus, kuriuose matuojama horizontalioji ir keturių krypčių vertikalioji apšvieta. Iš viso atliekama 480 apšvietos matavimų.
Lengvosios atletikos stadionai
Lengvosios atletikos stadionuose skaičiavimai atliekami ne tik futbolo aikštėje, bet ir bėgimo takuose, starto ir finišo zonose, šuolių bei metimų sektoriuose.
Šiose erdvėse itin svarbus apšvietimo tolygumas ir geras vertikalus matomumas, nes sportininkai, teisėjai ir žiūrovai turi aiškiai matyti greitai judančius objektus bei sportininkus skirtingomis kryptimis.
Projektuojant kompleksinius stadionus, kuriuose vienu metu naudojama futbolo aikštė ir lengvosios atletikos infrastruktūra, atskiroms sporto zonoms kuriami individualūs skaičiavimo tinkleliai.
Teniso kortai
Teniso aikštynuose horizontalioji apšvieta vertinama korto paviršiuje (h = 0,00 m). Pagal EN 12193 lauko tenisui I klasėje taikoma 500 lx ir U₀ ≥ 0,70, II klasėje – 300 lx ir U₀ ≥ 0,70, III klasėje – 200 lx ir U₀ ≥ 0,60.
Tenise itin svarbi akinimo kontrolė, nes žaidėjai nuolat žiūri aukštyn sekdami kamuoliuką. Todėl prožektorių montavimo vietos ir jų nukreipimo kampai parenkami taip, kad šviesos šaltiniai nepatektų į pagrindines žaidėjo matymo kryptis.
Krepšinio, tinklinio ir universalūs lauko aikštynai
Universaliuose sporto aikštynuose skaičiavimai atliekami žaidimo paviršiuje (h = 0,00 m). Reikalaujama apšvieta priklauso nuo sporto šakos ir varžybų lygio.
Jeigu toje pačioje aikštelėje numatoma žaisti kelias sporto šakas, projektas tikrinamas pagal visų numatytų veiklų reikalavimus, o apšvietimo sistema projektuojama taip, kad būtų įvykdyti griežčiausi aktualūs kriterijai.
Tribūnos ir žiūrovų zonos
Stadiono apšvietimo projektas negali apsiriboti tik žaidimo aikšte. Turi būti tinkamai apšviestos tribūnos, laiptai, praėjimai, įėjimai ir evakuacijos keliai.
Televizijai skirtuose stadionuose svarbus ir tribūnų apšvietimo mirgėjimas – UEFA atkreipia dėmesį, kad net esant kokybiškam aikštės apšvietimui mirgančios tribūnų šviesos gali būti aiškiai matomos didelio kadrų dažnio televizijos vaizde.
Šviesos tarša ir aplinkinės teritorijos
Projektuojant lauko stadioną būtina vertinti šviesą, patenkančią už aikštyno ribų – į gyvenamųjų namų langus, gatves, gretimus sklypus ir naktinį dangų.
Tam DIALux modelyje gali būti sukuriamos papildomos horizontaliosios ir vertikaliosios skaičiavimo plokštumos už sporto objekto ribų. Prožektorių optika ir pasvirimo kampai koreguojami taip, kad kuo didesnė šviesos srauto dalis būtų nukreipta tik į žaidimo zoną. UEFA taip pat reikalauja vertinti nepageidaujamos šviesos poveikį stadiono aplinkai.
Projektavimo procesas su DIALux arba DIALux evo 13
Stadionų ir sporto aikštynų apšvietimas projektuojamas naudojant tikslų kompiuterinį modeliavimą, realius šviestuvų fotometrinius duomenis ir atskirus skaičiavimo tinklelius.
Projektavimo eiga programoje:
Aikštyno geometrijos ir infrastruktūros įkėlimas: į programą įkeliami DWG / IFC brėžiniai, suformuojama tiksli futbolo aikštės, bėgimo takų, tribūnų, teniso ar kitų sporto zonų modelis. Į modelį įtraukiamos apšvietimo atramos, stadiono stogo konstrukcijos ir kiti objektai, galintys turėti įtakos šviesos pasiskirstymui.
Fotometrinių duomenų (.ies / .ldt) taikymas: į modelį įkeliami realių stadiono prožektorių fotometriniai failai. Parenkamos skirtingos šviesos sklaidos optikos – siauro, vidutinio ar plataus spindulio – priklausomai nuo atramų aukščio, atstumo iki aikštės ir apšviečiamos zonos.
Horizontaliųjų skaičiavimo tinklelių sudarymas: pagrindinis tinklelis sudaromas žaidimo paviršiuje (h = 0,00 m). Programa apskaičiuoja vidutinę, minimalią ir maksimalią apšvietą bei tolygumą Emin / Eavg. LST EN 12193 nurodo, kad horizontalioji apšvieta paprastai vertinama žemės lygyje.
Vertikaliųjų skaičiavimo tinklelių sudarymas: televizijai skirtuose stadionuose papildomai sukuriamos vertikaliosios plokštumos, orientuotos į 0°, 90°, 180° ir 270° kryptis. Pagal bendrą EN 12193 metodiką vertikalioji apšvieta paprastai vertinama 1,5 – 1.75 m aukštyje, nebent konkrečiai taikoma kita metodika.
Akinimo GR skaičiavimas: programoje nustatomos sportininkų ir žiūrovų stebėjimo pozicijos, iš kurių vertinamas prožektorių sukeliamas akinimas. Jei GR yra per didelis, koreguojamas šviestuvo pakreipimo kampas, optika, montavimo vieta arba atramos aukštis.
Prožektorių nukreipimo optimizavimas: kiekvienas stadiono prožektorius individualiai nukreipiamas į konkretų aikštės tašką. Keičiant nukreipimo taškus ir optikas siekiama vienu metu užtikrinti reikiamą apšvietą, aukštą tolygumą ir minimalų akinimą.
Šviesos taršos kontrolė: aplink stadioną sukuriamos papildomos skaičiavimo plokštumos, leidžiančios nustatyti, kiek šviesos patenka už sklypo ar sporto objekto ribų. Pagal rezultatus optimizuojami prožektorių kampai ir naudojamos tiksliai šviesos srautą ribojančios optikos.
Optimizavimas ir ataskaitos generavimas: baigus skaičiavimus parengiama galutinė techninė ataskaita su šviestuvų išdėstymu, atramų aukščiais, nukreipimo taškais, Eavg, Emin, Emax, U₀, GR, izoliuksų diagramomis bei, jei aktualu, vertikaliosios apšvietos rezultatais. Ataskaita leidžia patikrinti projekto atitiktį LST EN 12193 ir konkrečiam sporto objekto naudojimo lygiui.
D.U.K
Reikalingas apšvietos lygis priklauso nuo aikštyno naudojimo ir varžybų klasės. Pagal LST EN 12193 futbolo aikštėms gali būti taikoma apie 75 lx III klasei, 200 lx II klasei ir 500 lx I klasei. Horizontalioji apšvieta skaičiuojama žaidimo aikštės paviršiuje, h = 0,00 m. Profesionaliuose stadionuose papildomai vertinama vertikalioji apšvieta sportininkams ir televizijos kameroms.
Vien didelio liuksų kiekio nepakanka. Netolygiai apšviestoje aikštėje susidaro šviesios ir tamsios zonos, kurios apsunkina kamuolio bei žaidėjų matymą. Per didelis GR (Glare Rating) gali tiesiogiai akinti sportininkus, ypač jiems žiūrint aukštyn. Todėl kartu su apšvieta projektuojamas tinkamas Emin/Eavg tolygumas ir kontroliuojamas prožektorių nukreipimas.
LED prožektorių valdymas leidžia sukurti skirtingus režimus – priežiūros, treniruočių, varžybų ir televizijos transliacijų. Pavyzdžiui, jei visa sistema suprojektuota 500 lx, treniruotės metu nebūtina naudoti visos galios – galima palaikyti 200 lx. Tokiu būdu reikšmingai sumažinamas elektros energijos suvartojimas, šviestuvų darbo valandos ir šviesos tarša.
